Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kurioje dvidešimt
penktaisiais LSSO gyvavimo metais LSSO narės dalinasi savo mintimis,
prisiminimais, linkėjimais.
Viktorija Sobol dar vidurinėje
mokykloje, ruošdamasi vokiečių kalbos pamokai apie tai, kuo svajoja būti, pasakojo
apie slaugytojos profesiją. Taigi, didelių svarstymų, kur stoti, nebuvo. Vilniaus kolegijoje įgijusi slaugytojos
specialybę, atliko praktiką visose Vilniaus ligoninėse, bet tuomet atėjo laikas
šeimos kūrimui, vaikelio auginimui.
Greitai
bus metai, kaip Viktorija dirba VRM MC slaugos skyriuje. Pradžioje buvo labai
sunku ir fiziškai, ir psichologiškai. Krūvis didelis, ypač, jei kartais tenka
budėti vienai. Nemažai kolegių paliko šį darbą, nes toks sunkus ir atsakingas
darbas neadekvačiai atlyginamas. Slaugos skyriaus ligoniai – labai jautri
pacientų grupė, bendravimas – sudėtingas. Prie kiekvieno reikia atrasti priėjimą,
įgyti pasitikėjimą. Viktorija sako, kad neįsivaizdavo, jog bus taip sunku, bet
nesigaili, pasirinkusi tokį profesinį kelią. Grįžusi namo ir radusi laisvą minutę,
Viktorija pailsi, darydama gražius rankdarbius. Ji mėgsta
origamio, deimantinės mozaikos technikas. Vienas jos darbas, matomas šioje
nuotraukoje, puošia slaugos skyriaus foje:
Viktorija
linki, kad į slaugos skyrių ateitų daugiau gerų slaugytojų, tuomet pasidalintas
tas didžiulis darbas būtų kokybiškesnis ir mielesnis. Ir visoms linki kuo
greičiau sulaukti didesnių atlyginimų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą