Jadvyga

    Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kur dvidešimt penktaisiais LSSO gyvavimo metais LSSO narės dalinasi savo mintimis, prisiminimais, linkėjimais.

  Jadvyga Mošniakova jau 45,5 metų dirba slaugytoja. Jaunystėje svajojo būti gydytoja, bet neišdrįso stoti į Gardino medicinos institutą. Atvykusi iš Baltarusijos, įstojo į Vilniaus medicinos mokyklą ir 1971 metais ją baigė. Bendramokslių nuotraukoje, kurioje jaučiasi septyniasdešimtųjų metų autentika, to laikmečio rengimosi stilius, kuklumas, bet kartu žavus moteriškumas, grakštumas, Jadvyga – pirmoje eilėje, antra iš kairės.

 

  Darbas Antakalnio klinikų reanimacijos, paskui kardiologijos skyriuje buvo labai sunkus, bet suteikė didžiulę patirtį ir profesinius įgūdžius. Laiko pasendintoje nuotraukoje - Jadvyga, stabtelėjusi prie naujametės eglės ir jos kolegė su lašine sistema. Jaunosios slaugytojos, jau net neprisimena stiklinių butelių su skysčiais ir daugkartinių lašinimo sistemų...

   Nuo 1981 metų Jadvyga pradėjo dirbti VRM ligoninės terapiniame, vėliau klinikinės fiziologijos skyriuje.   

  Čia tenka išmanyti ir valdyti sudėtingą aparatūrą. Visiems atrodo labai mįslingas encefalografinis tyrimas, kuomet aparatūra matuojama žmogaus smegenų biosrovė: 

  Jadvyga prisimena, kai, pradėjusi dirbti, gaudavo 65 rublių atlyginimą. Sunkų darbą teko dar pasunkinti, dirbant už 1,5 etato. Pinigai keitėsi, o slaugytojų atlyginimas buvo minimalus ir liko minimalus.

  Nors medicininės aparatūros progresas palengvino daug užduočių, bet slaugytojų grynas juodas rankų darbas liko nepakeičiamas. Žinoma, gerai, kad nebereikia sterilizuoti virinant švirkštų, lašelinių sistemų, kvėpuoti kenksmingais garais, kad daug priemonių dabar – vienkartinės.

  Jadvyga prisimena griežtos subordinacijos tarp gydytojų ir medicinos seserų laikus. Dabar daugiau laisvės, demokratijos. Dabar daugelis gydytojų žymiai jaunesni už ją, todėl ir bendravimo pobūdis kitoks. Bet ji jaučiasi socialiai nuvertinta. Valstybėje sunku jaustis žmogumi...

 Kolegėms Jadvyga linki

        Ištvermės !