Kovo pirmoji

       Visas sveikiname su kalendorinio pavasario pradžia. Naujų jėgų ir linksmesnių dienų!

       Su Gimtadieniu sveikiname
                               JOLANTĄ JOKUPIENĘ
                                                                        - Žydėk ir klestėk!    :)            

Aldona

    Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kurioje dvidešimt penktaisiais LSSO gyvavimo metais LSSO narės dalinasi savo mintimis, prisiminimais, linkėjimais.

    Aldona Kaltanienė:

 Slaugytojo profesija – tai visapusiškai sudėtinga ir daugiafunkcinė profesija, reikalaujanti profesinių žinių, ypatingo nusiteikimo ir altruizmo. Didėjant visuomenės poreikiams, į gydymo įstaigose teikiamų paslaugų sferą integruojantis modernioms technologinėms sistemoms, slaugytojams iškyla daug reikšmingų iššūkių: pašaukimą profesijai, gailestingumą derinti su naujais slaugos politikos reikalavimais, su gebėjimais valdyti sudėtingas gydymo – diagnostikos technologines sistemas. Tačiau, svarbiausia buvo ir liks slaugytojo bendravimo su pacientu žmogiškieji faktoriai.

  Klaipėdos J.Kupčinsko medicinos mokykloje įgijusi medicinos sesers specialybę, atvykau dirbti į Vilniaus Antakalnio klinikinę ligoninę. Septynis metus dirbdama urologijos, chirurgijos skubios pagalbos, reanimacijos – intensyvios terapijos skyriuose, įgijau didžiulę praktinę patirtį, kuri tapo reikšminga tolesnėje profesinėje veikloje. 

 Nuo 1986 m. iki 2006 m. dirbau VRM ligoninės chirurginio skyriaus vyresniąja slaugytoja. Dirbdama chirurgijos skyriuje, baigiau biomedicinos studijas Vilniaus universitete.

Skyriaus kvalifikuotame ir draugiškame kolektyve įgijau daug pozityvios patirties ir pakankamai sklandžiai ir kūrybiškai vykdžiau administravimo procesą. Slaugytojų ir gydytojų santykiai buvo šilti, skyriaus kolektyvas kartu švęsdavo šventes, rengdavo iškylas.

 Tuo metu intensyviai vystėsi LSSO veikla, kurioje aktyviai dalyvavau ir siekiau, kad šioje veikloje dalyvautų kuo daugiau skyriaus slaugytojų. 

 Nuo 2006 metų užimamos Medicinos Centro vyriausios slaugos administratorės pareigos reikalauja daug žinių ir pastangų: daug įvairių profilių skyrių su skirtingais veiklos reikalavimais ir skirtingomis problemomis, slaugos politikos dinamiškumas, optimizavimo procesai kelia iššūkius būti nuolat budriai , siekiant užtikrinti įstaigos personalo teikiamų paslaugų kokybę. 

 Slaugytojo darbas šiais laikais ne itin vertinamas. Savarankiškumo stoka, gydytojų požiūris į slaugytojus, maži atlyginimai – visa tai yra opi problema, kuri slaugytojus nuteikia negatyviai. Mažėja slaugytojų motyvacija rinktis šią profesiją, o jei pasirenkama, dalis diplomuotų slaugytojų išvyksta į kitas šalis, kur didesnė pagarba šiai profesijai ir aukštesnis finansinis įvertinimas.

 Žinoma, slaugytojas niekad negalės dirbti visai autonomiškai, kadangi slaugos paslaugos  - komandinio darbo dalis. Tačiau LR SAM numatytos 2016 – 2025 metų pagrindinės kryptys suteiks slaugytojams daugiau teisių ir kompetencijų, leidžiančių jiems tapti ne tik savarankiškesne , ,,išmanesne“ gydytojo pagalbos ranka, bet daugeliu atvejų ir pakeisti jį, išrašant receptus, atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus ar įgyvendinant kitas išplėstinės slaugos praktikos naujoves. Manau, to pasekoje pasikeis ir požiūris į slaugytojo darbą, atitinkamai bus peržiūrėti ir slaugytojų atlyginimai. Šia linkme sieksiu tobulinti Medicinos Centro slaugos vadybos procesą, plėtoti bendradarbiavimą su slaugos specialistus ruošiančiomis universitetinėmis mokymo įstaigomis, inicijuoti slaugytojų motyvaciją kvalifikacijos tobulinimui ir podiplominėms studijoms.

 LSSO noriu padėkoti už aktyvią veiklą slaugytojų tobulinimo srityje ir už tai, kad šios organizacijos dėka savo laiku buvo iškelta ir sureikšminta slaugytojo profesija. 

 Liaudies išmintis sako, kad, jei suradai sau mielą ir artimą širdžiai darbą, gyvenime nebereikia ieškoti laisvalaikio pomėgių. To nuoširdžiai norėčiau palinkėti visoms įstaigos kolegėms.

Jadvyga

    Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kur dvidešimt penktaisiais LSSO gyvavimo metais LSSO narės dalinasi savo mintimis, prisiminimais, linkėjimais.

  Jadvyga Mošniakova jau 45,5 metų dirba slaugytoja. Jaunystėje svajojo būti gydytoja, bet neišdrįso stoti į Gardino medicinos institutą. Atvykusi iš Baltarusijos, įstojo į Vilniaus medicinos mokyklą ir 1971 metais ją baigė. Bendramokslių nuotraukoje, kurioje jaučiasi septyniasdešimtųjų metų autentika, to laikmečio rengimosi stilius, kuklumas, bet kartu žavus moteriškumas, grakštumas, Jadvyga – pirmoje eilėje, antra iš kairės.

 

  Darbas Antakalnio klinikų reanimacijos, paskui kardiologijos skyriuje buvo labai sunkus, bet suteikė didžiulę patirtį ir profesinius įgūdžius. Laiko pasendintoje nuotraukoje - Jadvyga, stabtelėjusi prie naujametės eglės ir jos kolegė su lašine sistema. Jaunosios slaugytojos, jau net neprisimena stiklinių butelių su skysčiais ir daugkartinių lašinimo sistemų...

   Nuo 1981 metų Jadvyga pradėjo dirbti VRM ligoninės terapiniame, vėliau klinikinės fiziologijos skyriuje.   

  Čia tenka išmanyti ir valdyti sudėtingą aparatūrą. Visiems atrodo labai mįslingas encefalografinis tyrimas, kuomet aparatūra matuojama žmogaus smegenų biosrovė: 

  Jadvyga prisimena, kai, pradėjusi dirbti, gaudavo 65 rublių atlyginimą. Sunkų darbą teko dar pasunkinti, dirbant už 1,5 etato. Pinigai keitėsi, o slaugytojų atlyginimas buvo minimalus ir liko minimalus.

  Nors medicininės aparatūros progresas palengvino daug užduočių, bet slaugytojų grynas juodas rankų darbas liko nepakeičiamas. Žinoma, gerai, kad nebereikia sterilizuoti virinant švirkštų, lašelinių sistemų, kvėpuoti kenksmingais garais, kad daug priemonių dabar – vienkartinės.

  Jadvyga prisimena griežtos subordinacijos tarp gydytojų ir medicinos seserų laikus. Dabar daugiau laisvės, demokratijos. Dabar daugelis gydytojų žymiai jaunesni už ją, todėl ir bendravimo pobūdis kitoks. Bet ji jaučiasi socialiai nuvertinta. Valstybėje sunku jaustis žmogumi...

 Kolegėms Jadvyga linki

        Ištvermės !

 

Laimingo skrydžio!

Lydėdami gęstančią žarą, vėlai 

Pakilo į dangų margi sakalai. 

Paniekinę žemės vylingus sapnus, 

Padangėje ištiesė savo sparnus.

Ir tarė margieji: negrįšim į žemę, 

Kol josios kalnai ir pakalnės aptemę.

Sapnai ir šešėliai padangėse mums 

Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums. 

Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,

Iš josios vainiko nuskinsim leliją – 

Ir miegančios žemės laukus ir uolynus 

Paversim į žėrinčius saulės gėlynus. 

Ir štai suplasnojo iš naujo sparnais,

Tolyn ir aukštyn, kolei kraujas užkais 

Pavytosios saulės ieškota liepsna 

Ir žemei užgims pranašauta diena. 

    Šias Poeto eiles skiriame Ligitai Šarkaitei, kuri ryžosi drąsiai laimės ieškoti kitose šalyse. 

                                         Gero skrydžio, lengvos laimės, sėkmės, LIGITA!

                                     Rašyk laiškus. :) Internetas, tikimės, Tave pasieks. 

Palmyra

         Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kurioje LSSO narės dvidešimt penktaisiais LSSO gyvavimo metais dalinasi savo mintimis, prisiminimais, linkėjimais.

   Palmira Stankevičienė – viena ištikimiausių LSSO narių, ilgametė neurologijos skyriaus vyr. slaugytoja. 

  Palmira 1972 metais, baigusi Marijampolės antrą vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno P.Mažylio medicinos mokyklą ir, įgijusi medicinos sesers specialybę, nuo 1974 iki 1980 metų dirbo Antakalnio klinikinės ligoninės extra chirurgijos skyriuje. Ten įgijo daugiausia praktinių įgūdžių. 

  Nuo 1980 m. iki 1990 m. dirbo VRM ligoninės chirurgijos skyriuje. Chirurgijoje dirbti buvo įdomiausia. Ten buvo įsimintiniausi įvykiai: buvo ir praradimų ir išgelbėtų gyvybių, ir net meilės prisipažinimų... 

  Po 42 darbo metų, Palmira sako, kad jos profesija yra jos pašaukimas. Bet dabar pratina save prie minties, kad jos ateitis – užtarnautas poilsis.

 Slaugos mokslui ir praktikai stipriai pažengus į priekį, slaugytojų darbas lieka labai sunkus ir atsakingas, tačiau jis nėra tinkamai įvertinamas. Atlyginimas – pats mažiausias. 

        Palmiros palinkėjimas kolegėms:

      Linkiu meilės savo pasirinktam darbui, atidumo pacientams, kantrybės, stiprios sveikatos ir, žinoma, - atlyginimo, kuris būtų vertas šio darbo.