Kelionė į Gelgaudiškį

 Lietingas šeštadienio rytas neišgąsdino dviejų dešimčių slaugytojų, išsiruošusių į LSSO Vilniaus skyriaus Direktorės Ramutės Tolvaišienės organizuotą ekskursiją. 

  Ramutė pasidžiaugė, kad susirinko būrys slaugytojų iš įvairių įstaigų, kad tai – puiki proga pabendrauti, pažinti vienoms kitas. Mus jungia ta pati specialybė, o jei mes ją rinkomės, vadinasi mes – panašios, turime tokių pačių savybių: empatijos jausmą, sugebėjimą užjausti, norėjimą ir mokėjimą bendrauti. Smagu pabūti tarp bendraminčių, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Gerai būtų, kad tokių galimybių būtų daugiau ir dažniau. Tačiau šių dienų medikų problematikos viešinimo kontekste mūsų kelionė skirta ne problemų sprendimui, o poilsiui, gerai nuotaikai ir turiningam laisvalaikio praleidimui.

  Nors iškyla – tai proga atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, bet kelią iki Kauno moterys vis dalinosi darbinėmis problemomis, ypatumais įvairiose įstaigose, slaugytojų darbo nepakankamu vertinimu komandoje. Linksmosios ukmergiškės juokavo, kad jos nedirbtų už tokį atlygį, kokį mes gauname Medicinos centre. Ukmergėje LSSO labai aktyvios,  glaudžiai ir solidariai bendradarbiauja su gydytojų organizacija, taigi vienybė, pareigų pasidalinimas duoda puikius rezultatus.

  Taip pasiekėme Kauną, susipažinome su šauniu gidu Tautvydu, kuris pasirodė esąs tikras zanavykas. Jis puikiai organizavo kelionę, gražia zanavykų tarme įdomiai pasakojo apie zanavykų kraštą, kurio centras – Šakiai.

    Gelgaudiškio dvaro ponia mums  atskleidė didžiausias dvaro autentikos paslaptis.

    Secesinio stiliaus dvaro erdvėse jautėme labai jaukią atmosferą,  o šokių salėje mielai sušokome ,,Olgos polką“.

   Pakilę į apžvalgos bokštelį, grožėjomės nuostabiu kraštovaizdžiu, džiaugėmės maloniu oru.

   Plokščiuose stebėjomės gamtos stebuklais, likusiais po ledynų tirpimo, ir kaip žmonės juos pritaiko.

  Ypač paslaptinga pasirodė Vaiguvos upė – gatvė, vedanti į tarp aukštų šlaitų įsikūrusį kaimelį.

  Žvalgantis nuo Sudargo piliakalnių visoms užėmė žadą nuo Nemuno vingių ir krantų reljefo grožio, nuo svaigių tolių:

 Zyplių dvaro Kuchmistrų virtuvėje labai vaišingai mus priėmė turtinga zanavykų šeimininkė, privalgydino, pagirdė ir daug visko pripasakojo.  Įdarytą kopūsto galvą dauguma mūsų valgė pirmą kartą.

  Įdomi ir linksma diena tikrai suteikė jėgų tolimesniems darbams ir rūpesčiams įveikti.  Ačiū ačiū ačiū organizatorėms Ramutei ir Virginijai. Ir geriausios kloties kolegėms, su kuriomis jaukiai praleidome laiką!