Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena

 Spalio 1 – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.  Ta proga tęsiame jau pradėtą temą apie senatvę.

 Seniau senatvė buvo labiau gerbiama, o šiuo metu klestintis jaunystės kultas pagyvenusių žmonių problemas numenkina, nors visuomenėje jų vis daugėja.  Pagyvenusių žmonių dienos proga norėtųsi sureikšminti požiūrį į seną žmogų, į pagarbą, į pagalbą.

 Svarbu akcentuoti, kad gyvenimo kokybės siekinys šiame amžiuje ypač jautrus dėl sveikatos, psichologinių, psichosocialinių pokyčių sename amžiuje.  Slaugytoja dažnai tampa vienu svarbiausių specialistų, bendraujančių su tokiu žmogumi, nes vis dar trūksta socialinių darbuotojų, kurie rūpintųsi  pagyvenusių žmonių poreikiais, užtikrinančiais deramą seno žmogaus vietą visuomenėje.

  Slaugytojoms svarbu žinoti vyresnio amžiaus žmonių organizmo pokyčius, kad būtų užtikrinta efektyvi slauga, nes jos poreikis vis didėja.  Pagyvenusiems žmonėms vyksta kardiovaskulinės, kvėpavimo, virškinimo, urogenitalinės, judėjimo sistemų, odos anatominiai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie sumažina žmogaus gebėjimus savarankiškai gyventi ir gerai jaustis.  Medikamentų vartojimas irgi turi tam tikrų įtakų, kurias turi pastebėti slaugytojas ir padėti jas suvaldyti. Didžiulį pokytį senų žmonių gyvenime daro demencijos. Tai apsunkina ne tik žmogaus buitį ir būtį, bet ir mažina jo savigarbą ir kitų pagarbą.  Todėl teikiant paslaugas seniems žmonėms tampa labai jautri riba tarp asmeninės autonomijos ir slaugos veiksmų integralumo. Profesionali slaugytoja geba įvertinti atitinkamus faktus ir, pasitelkiant teisines ir profesinės etikos žinias, prisiimti atsakomybę už asmeninius veiksmus.

 Apibūdinant pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės sudedamąsias dalis dažniausiai įvardijama turiningas, ramus ir pakankamai materialiai aprūpintas gyvenimas, nepriklausomybė,  sveikata, savirealizacija  ir  pagarbi profesionali globa.  Mes, slaugytojos, siekiame gyvenimo kokybės, kaip tikslo ir norime priminti visiems ir sau: juk visi pasensime.