Stebuklingų šv. Kalėdų!

                       

            Iš kišenės netyčia Dievas iškrito

            Ir, matyt, nuriedėjo savo keliais…

            Ir slepiuosi, kaip vaikas, kad nieks nematytų.

            Na, kaipgi be Dievo Kalėdos praeis…

                              (Saulius Mykolaitis)

  Tegul švenčių laukimas būna turiningas savo dvasia! Atsiprašykime, jei kažkam buvome nejautrūs. Atleiskime, jei kažkam laikėme pyktį. Dovanokime kitiems širdies šilumą ir priimkime geranoriškus linkėjimus.

  Linkime visiems pergalingų 2020 metų, išmintingų ėjimų, garbingų pergalių.

Ar slaugytojoms reikalingas aukštasis mokslas

  Klausimas tarsi nediskutuotinas, nes aukštosios slaugos studijos jau egzistuoja, jau yra baigusių tokias studijas, jau yra net mokslinį laipsnį įgijusių slaugytojų. Seniai žinome, kad mokslo ant kupros nereiks nešioti. Daug metų dirbančioms slaugytojoms, turinčioms stiprius praktikos įgūdžius atrodo, kad gal nebūtina, kaip gydytojams, gilintis į sudėtingiausius medicinos mokslo aspektus. Skaitant kai kuriuos verstinius slaugos vadovėlius arba slaugos daktarės mokslinius straipsnius dažnai galvojasi, kodėl apie labai gyvenimiškus dalykus reikia kalbėti kuo sudėtingiau, pasitelkiant tarptautinius žodžius ir naujadarus. Ar dėl to, kad atrodytume protingesnės? Nekalbant jau apie tai, kad sudėtingus gydytojų vartojamus medicininius terminus dažnokai tenka suglumusiems pacientams išversti į žmonių kalbą...

      

Liuda, aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą įgijusi 2004-2006 metais, prisimena, kad buvo labai sunku suderinti darbą su studijomis, įsisavinti didžiulį kiekį medžiagos, rašyti kursinius darbus, kai dar nebuvo gerai įvaldžiusi kompiuterinio raštingumo. Dabar, jai darbe naudoti tos masės teorinių žinių netenka, o įgytas diplomas jokio finansinio pranašumo irgi neprideda.

  

Jovita išlyginamosiose studijose mokėsi su džiaugsmu. Teko studijuoti nemažai naujų dalykų, tame tarpe ir kompiuterinio raštingumo. O, kai darbas yra mėgstamas, tai mokytis tampa įdomu ir nesunku. Išlyginamosiose studijose labai pasijuto, kaip sparčiai medicinos ir slaugos mokslas pažengė į priekį. Atsiranda nauji darbo metodai ir teorijos, todėl reikia susiformuoti gilų bazinį žinojimą, mokytis didžiulį kiekį žinių taikyti darbe.

Svetlanai studijos suteikė daug daugiau profesinio pasitikėjimo, leido naujai suvokti slaugos svarbą bendrame komandiniame darbe. Įgytos žinios leidžia laisviau jas reikšti pacientų, šiais laikais dažnai labai išprususių, aplinkoje.

  

Edita mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Medicinos akademijos antrame kurse bendrosios praktikos slaugytojos specialybės. Ji pasakoja:

 ,, Gydytojas gydo, o slaugytojas rūpinasi ligoniu. Dažnai tai reiškia, jog reikia stiprinti ligonius, kurie sužaloti tiek emociškai, tiek fiziškai.  Slaugos specialistui  reikia turėti daug šiam darbui tinkančių savybių.  Būtina sugebėti pajusti tą skausmą ir sielvartą, kurį jaučia ligonis, bei trokšti jam padėti. Reikia gerumo ir didelės kantrybės, lankstumo ir  tolerantiškumo.  Privalai būti pakanti ir užjaučianti.  Geras slaugytojas turi būti stropus, atidus ir labai profesionalus. Jei slaugytojas nėra pasiaukojantis,  turi savanaudiškumo bruožų arba įsižeidžia, kai kas nors iš aukštesnio medicinos personalo duoda patarimą — jis bus nenaudingas nei ligoniams, nei kolegoms.  Slaugymo darbas — tai ir daugybė sunkumų. Čia negali būti klaidų. Tiek duodamas vaistus, tiek imdamas kraują, leisdamas vaistus į veną ar paprasčiausiai perveždamas ligonį slaugytojas turi būti nepaprastai atidus ir labai kvalifikuotas.

Slaugytoja turi būti drąsi.  Ji pagal įstatymą atsakinga už tai, kokius vaistus duoda arba kokią atlieka procedūrą, bei už galimą žalą. Ji privalo sugebėti atsisakyti vykdyti gydytojo nurodymus, jeigu iš savo patirties jaučia arba yra įsitikinusi, kad šie neteisingi. Slauga nebėra tokia, kokia buvo Florenc Naitingeil laikais arba kad ir prieš 50 metų. Sparčiai kinta technologijos, medicinos, slaugos srityse – taip pat.   Slaugytojams reikia vis daugiau profesinių žinių. Be to, slaugytojui gali tekti priimti skubius sprendimus ir nedelsiant imtis veiksmų. Todėl būtinas noras mokytis ir sugebėjimas perprasti studijuojamą dalyką. Atsiranda slaugos lyderės specialybės, išmaniosios slaugos praktikos specialybė.

Manau pabaigusi šias studijas, galėsiu toliau studijuoti, plėsti savo akiratį ir tobulėti profesinėje srityje. Šiuo metu darbas man  suteikia savirealizaciją, augimą tiek profesinėje tiek asmeninėje srityje.“

 Taigi, tobulinkimės visą gyvenimą, kas turi tvirtybės ir noro, studijuokime aukštosiose studijose, mąstykime aukštesnėmis kategorijomis, plėskime savo veiklos kompetencijų ribas, tačiau nepamirškime žmonių kalbos, nepraraskime paprastumo ir artumo pacientams.

Kelionė į Gelgaudiškį

 Lietingas šeštadienio rytas neišgąsdino dviejų dešimčių slaugytojų, išsiruošusių į LSSO Vilniaus skyriaus Direktorės Ramutės Tolvaišienės organizuotą ekskursiją. 

  Ramutė pasidžiaugė, kad susirinko būrys slaugytojų iš įvairių įstaigų, kad tai – puiki proga pabendrauti, pažinti vienoms kitas. Mus jungia ta pati specialybė, o jei mes ją rinkomės, vadinasi mes – panašios, turime tokių pačių savybių: empatijos jausmą, sugebėjimą užjausti, norėjimą ir mokėjimą bendrauti. Smagu pabūti tarp bendraminčių, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Gerai būtų, kad tokių galimybių būtų daugiau ir dažniau. Tačiau šių dienų medikų problematikos viešinimo kontekste mūsų kelionė skirta ne problemų sprendimui, o poilsiui, gerai nuotaikai ir turiningam laisvalaikio praleidimui.

  Nors iškyla – tai proga atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, bet kelią iki Kauno moterys vis dalinosi darbinėmis problemomis, ypatumais įvairiose įstaigose, slaugytojų darbo nepakankamu vertinimu komandoje. Linksmosios ukmergiškės juokavo, kad jos nedirbtų už tokį atlygį, kokį mes gauname Medicinos centre. Ukmergėje LSSO labai aktyvios,  glaudžiai ir solidariai bendradarbiauja su gydytojų organizacija, taigi vienybė, pareigų pasidalinimas duoda puikius rezultatus.

  Taip pasiekėme Kauną, susipažinome su šauniu gidu Tautvydu, kuris pasirodė esąs tikras zanavykas. Jis puikiai organizavo kelionę, gražia zanavykų tarme įdomiai pasakojo apie zanavykų kraštą, kurio centras – Šakiai.

    Gelgaudiškio dvaro ponia mums  atskleidė didžiausias dvaro autentikos paslaptis.

    Secesinio stiliaus dvaro erdvėse jautėme labai jaukią atmosferą,  o šokių salėje mielai sušokome ,,Olgos polką“.

   Pakilę į apžvalgos bokštelį, grožėjomės nuostabiu kraštovaizdžiu, džiaugėmės maloniu oru.

   Plokščiuose stebėjomės gamtos stebuklais, likusiais po ledynų tirpimo, ir kaip žmonės juos pritaiko.

  Ypač paslaptinga pasirodė Vaiguvos upė – gatvė, vedanti į tarp aukštų šlaitų įsikūrusį kaimelį.

  Žvalgantis nuo Sudargo piliakalnių visoms užėmė žadą nuo Nemuno vingių ir krantų reljefo grožio, nuo svaigių tolių:

 Zyplių dvaro Kuchmistrų virtuvėje labai vaišingai mus priėmė turtinga zanavykų šeimininkė, privalgydino, pagirdė ir daug visko pripasakojo.  Įdarytą kopūsto galvą dauguma mūsų valgė pirmą kartą.

  Įdomi ir linksma diena tikrai suteikė jėgų tolimesniems darbams ir rūpesčiams įveikti.  Ačiū ačiū ačiū organizatorėms Ramutei ir Virginijai. Ir geriausios kloties kolegėms, su kuriomis jaukiai praleidome laiką!

Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena

 Spalio 1 – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.  Ta proga tęsiame jau pradėtą temą apie senatvę.

 Seniau senatvė buvo labiau gerbiama, o šiuo metu klestintis jaunystės kultas pagyvenusių žmonių problemas numenkina, nors visuomenėje jų vis daugėja.  Pagyvenusių žmonių dienos proga norėtųsi sureikšminti požiūrį į seną žmogų, į pagarbą, į pagalbą.

 Svarbu akcentuoti, kad gyvenimo kokybės siekinys šiame amžiuje ypač jautrus dėl sveikatos, psichologinių, psichosocialinių pokyčių sename amžiuje.  Slaugytoja dažnai tampa vienu svarbiausių specialistų, bendraujančių su tokiu žmogumi, nes vis dar trūksta socialinių darbuotojų, kurie rūpintųsi  pagyvenusių žmonių poreikiais, užtikrinančiais deramą seno žmogaus vietą visuomenėje.

  Slaugytojoms svarbu žinoti vyresnio amžiaus žmonių organizmo pokyčius, kad būtų užtikrinta efektyvi slauga, nes jos poreikis vis didėja.  Pagyvenusiems žmonėms vyksta kardiovaskulinės, kvėpavimo, virškinimo, urogenitalinės, judėjimo sistemų, odos anatominiai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie sumažina žmogaus gebėjimus savarankiškai gyventi ir gerai jaustis.  Medikamentų vartojimas irgi turi tam tikrų įtakų, kurias turi pastebėti slaugytojas ir padėti jas suvaldyti. Didžiulį pokytį senų žmonių gyvenime daro demencijos. Tai apsunkina ne tik žmogaus buitį ir būtį, bet ir mažina jo savigarbą ir kitų pagarbą.  Todėl teikiant paslaugas seniems žmonėms tampa labai jautri riba tarp asmeninės autonomijos ir slaugos veiksmų integralumo. Profesionali slaugytoja geba įvertinti atitinkamus faktus ir, pasitelkiant teisines ir profesinės etikos žinias, prisiimti atsakomybę už asmeninius veiksmus.

 Apibūdinant pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės sudedamąsias dalis dažniausiai įvardijama turiningas, ramus ir pakankamai materialiai aprūpintas gyvenimas, nepriklausomybė,  sveikata, savirealizacija  ir  pagarbi profesionali globa.  Mes, slaugytojos, siekiame gyvenimo kokybės, kaip tikslo ir norime priminti visiems ir sau: juk visi pasensime.

Gerontologija Lietuvoje

  Didelė apylinkės slaugytojų veiklos dalis skiriama pagyvenusių žmonių problemoms, todėl svarbu gerai suprasti jų ypatingumus. Apie tai – Svetlanos Zeniauskienės kursinio darbo  santrauka.

                                   

 

   Šiandien Lietuvos gyventojų siekiai apmąstyti ir konstruoti savo būsimą ar esamą senatvę yra visai pagrįsti, nes vis didėja vyresnio amžiaus žmonių dalis mūsų visuomenėje.  Ilgai užsitęsusios pensijų ir sveikatos reformos, miglotas ateities įsivaizdavimas skatina nesaugumo jausmą.

  Senatvės sąvoką yra sudėtinga apibrėžti. Gana keblu nustatyti vieną universalų senatvės slenkstį, nes žmogaus raida yra pakankamai skirtingų procesų išdava.

  Senatvė traktuojama, kaip socialinis rizikos veiksnys. Didėjant žmogaus amžiui, didėja rizika tapti priklausomam nuo kitų pagalbos. Išskiriami šie savarankiškumo senatvėje išsaugojimo trikdžiai: liga, fizinė negalia, psichikos sutrikimai (demencijos), skurdas. Labai svarbus realistinis požiūris į senatvę, atkreipiant dėmesį, kad senatvė yra normali žmogaus raidos būsena, kad ji nebūtinai lydima ligos, bet žmogus gali keistis ir keičiasi. Senas žmogus nori ir gali būti nepriklausomas, turėti jausmus, gali mokytis. Mirtį reikia priimti, kaip normalų ir nepakeičiamą faktą.

  Skatintinos teigiamos laikysenos ir veiklos, senatvėje siekiant išlaikyti vidinę darną ir sveiką požiūrį. Ne visi žmonės vienodai reaguoja į užklupusią senatvę. Specialistams, dirbantiems su pagyvenusiais žmonėmis reikia atpažinti skirtingų tipų žmones ir atitinkamai su jais bendrauti.

  Išskiriami trys charakteringi būdai, prisitaikantys prie senatvės. Tai subrendusių žmonių sveikas ir teisingas požiūris pakeliant atsirandančius sunkumus. Kiti – išlaikiusieji stiprią savigynos sistemą nukreipdami dėmesį nuo senatvės judria veikla, socialiniais ryšiais. Treti prisitaikę pasyvumu, abejingumu, patenkindami tik savo reikmes.

  Du kiti būdai visai neprisitaikantys prie senatvės. Tai – piktieji, gyvenimo nesėkmes įžiūrintys kituose ir savęs nekenčiantieji, puolantys į neviltį.

  Sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių paslaugas pagyvenusiems žmonėms, pagrindinis tikslas yra nereikalingo priklausomumo pagyvenusiame amžiuje profilaktika, kuo anksčiau pritaikant kvalifikuotą diagnostiką, gydymą, priežiūrą, pagerinant autonomiją ir gyvenimo kokybę.

 

  Kadangi tyrimai atskleidė, jog Lietuvos gyventojai senatvėje pirmenybę teikia artimųjų paramai (t.y. neformaliajai paramai), reikėtų intensyviai kurti socialines paslaugas, palengvinančias suaugusiems vaikams atlikti savo pareigas senstantiems tėvams. Tačiau tai nereiškia formaliosios socialinės paramos nuvertinimo ir aktualumo. Mūsų šalyje vis dar nėra parengtos visapusiškos geriatrinės pagalbos strategijos. Ambulatorinės ir stacionarinės paslaugos pagyvenusiems žmonėms nėra deramai organizuotos, nes jiems paslaugų reikia daugiau, negu kitiems.

   Šiuo metu ypač reikalingi visų visuomenės kartų atstovų ir asmenų, priimančių sprendimus ir lemiančių ištisos kartos gyvenimą tarpusavio įsiklausymas, informatyvūs ir glaudūs ryšiai.

Šventinėje Konferencijoje

SLAUGYTOJŲ LYDERIŲ BALSAS – SVEIKATA VISIEMS

2019 m. gegužės 10 d.

12:00-12:30 Konferencijos atidarymas. Slaugytojų lyderių balsas: sveikata visiems.

Danutė Margelienė. LSSO prezidentė

12:30-13:00 Slaugos praktikos teisinio reguliavimo pokyčiai ir tendencijos.

Artūras Šimkus, Sveikatos apsaugos ministerija

13:00-13:30 Slaugos mokslas: Nuo F. Nightingale iki dabar.

Viktorija Kielaitė, Vilniaus kolegija Sveikatos priežiūros fakultetas

13:00-14:00 Sėkmingos slaugos kriterijai.

Regina Meištienė, VšĮ Mažeikių ligoninė

14:00-14:30 …tas ilgas kelias namo.

Laima Baršauskienė, VšĮ Centro poliklinika

14:30-15:00 Slaugytojų atstovavimo ir vienijimo iššūkiai bei pasiekimai.

Rasa Masienė, LSSO Panevėžio skyriaus direktorė

15:30-16:00 Diskusija. Slaugytojų indėlis siekiant užtikrinti sveikatos paslaugas visiems. Iššūkiai ir galimybės. Moderatorius- Svetlana Greičienė.

                         LSSO Garbės Ženklu apdovanotos mūsų pirminės grupės narės:

                                                  Liudmila Rutkauskienė

                                                 ir Eglė Sutkaitytė

Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius

  PASP skyriaus, žmonių dažniau vadinamo tiesiog poliklinika, slaugytojos yra pirmiausiai ir arčiausiai žmogaus, kuris kartais serga, sveiksta, kuriam iškyla įvairių sveikatos, jos išsaugojimo klausimų. Didžioji dalis sveikatos problemų pradedamos spręsti būtent PASP komandoje, kurias sudaro bendrosios praktikos gydytojas, chirurgas, psichiatras, ginekologas, akušerė ir slaugytojos, dirbančios apylinkėse, psichiatro, chirurginiame, procedūriniame kabinete.

   Visos slaugytojos baigusios šiuolaikinius podiplominius mokymus, nemažai jau yra įgijusios bakalauro ar magistrantūros išsilavinimą, todėl jų darbo pagrindu gali būti gilus ligonių gyvybinių veiklų įvertinimas, slaugos poreikių supratimas ir slaugos modelių pritaikymas, atstatant žmogaus sveikatą ir socialinių funkcijų galimybę. 

  Gaila, kad kasdieniniai dideli darbo krūviai pakoreguoja gerus slaugytojų norus. Begalinius dokumentacijų pildymus pakeitė kompiuterizacija, kuri kol kas laiko visiškai nesutaupo. Trūksta laiko bendravimui su pacientais. Vienu metu tenka dirbti kompiuteriu, telefonu, dėmesingai girdėti pacientą ir gydytoją, organizuoti visokiausių pažymų registravimą, išdavimą. Skubios pagalbos vizitai, įterpiami tarp planinių apsilankymų sukelia kitų pacientų nepasitenkinimus, o tai darbuotojų įtampą. Pagal naujus ligonių priežiūros namuose nuostatus, apylinkių slaugytojoms vis mažiau tenka dalyvauti tiesioginiame slaugos procese.

  Bet,  kiekvieną rytą, įvertinant galimybes ir profesinę kvalifikaciją, PASP skyriaus slaugytojos pradeda nusiteikusios užtikrinti kokybišką pacientų aptarnavimą, nuoširdžiai bendrauti ir spręsti problemas.

Su Tarptautine Slaugytojų Diena!

  Mielos Kolegės, būkite sveikos ir laimingos, tvirtos savo reikšmingumo žinojimu, nepraraskite vidinės ugnies ir energijos. Būkite autoritetais kitiems savo profesionalumu, vidine kultūra, taurumu.

  Gegužės 9 dieną, Medikų ir Slaugytojų švenčių proga buvome pakviesti į kino teatrą ,,Pasaka". Sveikinimai, pagerbimai, apdovanojimai, vaišės, bendravimai, filmas ,,Žalioji knyga":

  Ačiū organizatoriams už gražią popietę ir relaksą. :)

Konsultacijų skyrius poliklinikoje

  Medicinos Centro Vilniaus filialui (poliklinikai) persikėlus iš Dainavos gatvės į rekonstruotą pastatą Žygimantų gatvėje, antrinio lygio konsultantų padalinys buvo prijungtas prie MC Konsultacijų skyriaus.
  Šio padalinio tikslas - teikti specializuotas konsultacijas sergančiųjų ūmiomis ir lėtinėmis ligomis gydyme.

  Konsultantų kabinetai aprūpinti specializuota įranga, aparatūra, medicinos priemonėmis.

 Čia dirbančios slaugytojos turi ilgametes darbo patirtis, įgūdžius. Jos pažįsta daugumą pacientų, žino jų sveikatos problemas, poreikius, todėl atliekant tyrimus ir procedūras, dažnai susikalbama ,,iš pusės žodžio".

  Vertinant perspektyviu požiūriu, kolektyve yra mažoka jaunų specialistų, kurie perimtų vyresniųjų patirtį ir turinčių šiuolaikišką išsilavinimą.

Konsultacijų skyrius

     Po VRM ligoninės restruktūrizacijos 2006 metais, įkurtas Medicinos centro Konsultacinis skyrius.

    Šio padalinio pagrindiniu tikslu tapo VRM pareigūnų sveikatos tikrinimai ir antrinio lygio specialistų konsultacijos. Įvertinant pareigūnų darbų specifiką, pavojingumą, įvairius rizikos faktorius, profilaktiniai tikrinimai yra aktualūs, nes svarbu kuo anksčiau išsiaiškinti poveikius sveikatai, rizikingas būkles ir ligas.  Pasitaiko, kad diagnozės išaiškinamos patiems pareigūnams niekuo dar nesiskundžiant, ir tuomet jie siunčiami gydymui, reabilitacijai. Užkertamas kelias ligų įsisenėjimui.

  Prieš 13 metų skyriaus kūrimasis vyko nelengvomis sąlygomis, neturint didelio finansavimo.       Nebuvo net naujų baldų, skyriaus darbuotojai savo jėgomis ,,lipdė“ darbo zonas. Paskui palaipsniui skyrius atsinaujino. Personalui teko nelengvas uždavinys persiorientuoti į kitą veiklą, nes dauguma darbuotojų iki tol buvo dirbę intensyvų gydomąjį, intervencinį darbą stacionare. Slaugytojos nenorėjo prarasti įgytų darbo įgūdžių, todėl vyko darbuotojų kaita. Pasikeitė ir slaugos administratorės.

  Konsultacinio skyriaus darbuotojams tenka daug darbo su dokumentacija.

  Tiesioginio intervencinio  slaugytojų darbo lieka tik keliuose kabinetuose:

  Pastoviai vyksta darbo modernizacija - reikia įvaldyti naujas technologijas. Štai  kolonoskopijos videoaparatūra atliekamos su narkoze.

  Klausos tyrimai – specialioje patalpoje.

  Oftalmologinio ištyrimo aparatūra:

  Visi kabinetai kompiuterizuoti – tenka išmokti dirbti su įvairiomis programomis.

 Antikiniais laikais jau buvo žinoma, kad sveikatą saugoti, stiprinti ir prižiūrėti yra pigiau ir naudingiau, negu sergant gydytis.