Jolanta

  Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kurioje dvidešimt penktaisiais LSSO gyvavimo metais LSSO narės dalinasi savo mintimis, prisiminimais, linkėjimais.

  Jolanta Jokupienė, baigusi Šiaulių medicinos mokyklą, sugrįžo į gimtuosius Mažeikius ir dešimtmetį dirbo neurologiniame skyriuje, poliklinikos neurologijos kabinete, ,,Vilties“ namuose su psichinę negalią turinčiais žmonėmis. 

 Su šeima atsikėlusi gyventi į Vilnių, sekantį dešimtmetį Jolanta  dirbo privačiose prestižinėse medicinos klinikose. Ši patirtis buvo ypatinga. Pacientai, mokantys didelius pinigus už medicinines paslaugas, privalėjo gauti aukščiausio lygio aptarnavimą, todėl personalas turėjo būti ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir visada sugebėti maloniai bendrauti, viską daryti, kad klientas būtų patenkintas ir jaustųsi saugiai. Sugebėjimas teisingai bendrauti su pacientais neturėtų būti paliekamas saviugdai, todėl darbuotojams būdavo organizuojami mokymai, kuriuose gautos žinios padėjo formuoti  bendravimo metodikų pagrindus.  Jolanta, nuo vaikystės turėjusi gražų balso tembrą,  kažkada svajojo būti radijo ar televizijos diktore. Svajonės neišsipildė, tačiau jos malonus balsas, aiški kalbėsena priverčia pacientus ir bendradarbius suklusti ir daro įtaką.

  Dirbant komercinėje medicinoje, didžiulė motyvacija buvo piniginis atlygis. Biudžetinėje įstaigoje neįmanoma pacientams skirti tiek laiko, brangių paslaugų, tačiau norėtųsi, kad elgesys su pacientais būtų dėmesingesnis, pagarbesnis. Jolanta mėgsta dirbti su žmonėmis, bendrauti, padėti žmonėms. Vadovaudama VRM PASP medicinos centro registratūrai, laikėsi principo - padėti čia ir dabar, suteikiant pagalbą ar informaciją, nepaliekant žmogaus nežinioje.

  Nuo šio rudens Jolanta pradėjo dirbti VRM MC konsultacijų skyriaus slaugos administratore. Ji sako, kad nemėgsta pykčių, intrigų, kad problemas stengsis spręsti be ambicijų ir tiesiai šviesiai išsiaiškinant. Kolegėms Jolanta linki ryžto:

 ,,Mūsų darbas valdžios visiškai neįvertintas, todėl dažniausiai mums lieka dirbti tik iš idėjos. Todėl privalome mylėti save ir savo darbą, džiaugtis tuo. Tenka pačioms save motyvuoti, keliant savigarbą aukšta kvalifikacija, dirbant šiuolaikiškai, moderniai. Neužklimpkime XIX ar XX amžiuje. Mes juk XXI amžiaus slaugytojos!