Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kurioje dvidešimt penktaisiais LSSO gyvavimo metais LSSO narės dalinasi savo mintimis, prisiminimais, linkėjimais.
Aš, Elvyra – šio internetinio dienoraščio vyriausia redaktorė ( pati sau
suteikiau tokį titulą, tikiuosi, niekas nesupyks :) )
Mano stažas slaugytojų organizacijoje
keliais metais trumpesnis už senbuvių, bet kažkada LSSO mokymuose, gilinantis į
labai svarbius organizacinius tikslus, įstatus, įkrito į širdį nuostata, kad
organizacijoje svarbiausias yra eilinis LSSO narys. Aš negaliu pakelti
atlyginimų ar sudaryti puikių darbo sąlygų, aš nemėgstu streikų ir triukšmingų
piketavimų, bet man įdomi kiekviena kolegė, kaip asmenybė. Paprastai,
kalbant apie slaugytojų problemas, kalbame apie slaugytojų būrį, kurios tarsi
turėtų veikti pagal įvairiausius algoritmus lyg robotai. Kalbame apie
individualizuotą slaugą, turint mintyje pacientą, kaip individą. Bet juk
kiekviena slaugytoja – irgi labai individuali asmenybė su savo jausmais,
nuostatomis, individualiais gabumais, kurių suvienodinti juk neįmanoma. Kuriant seriją ,,Mūsų veidai“, man malonu susipažinti ir, susijungus mūsų
grupėms, kitas supažindinti su kolegėmis
artimiau. Kiekviena – labai įdomi, ypatinga asmenybė, kiekvienos istorija
kitokia, ir kiekviena – labai svarbi.
LSSO
veikla kažkada mane patraukė pirmiausia tuo, kad vienas svarbiausių tikslų buvo
kelti slaugytojų kvalifikaciją ne tik atliekant mechaniškai procedūras, bet ir
plečiant slaugytojų žinias, išprusimą, intelektą, keliant profesijos prestižą,
nes tikriausiai ne viena esame susidūrę su pažeminimu tik dėl savo specialybės...
Jau 40 metų aš – slaugytoja. Nemažai metų dirbau
aklųjų internato ambulatorijoje su neįgaliais vaikais ir jaunimu, kur teko
gyvenimą pažinti iš alternatyvios pusės. Dažnai tekdavo būti ne tik ,,sesele“,
bet ir laborante, mama, guodėja,
pavalgydintoja, palydove, skaitove.
Šiandien
sueina 26 metai, kaip pradėjau dirbti VRM poliklinikos LOR kabinete. Kai
mokiausi Panevėžio medicinos mokykloje, galvojau, kad dirbsiu tik ne LOR
skyriuje, bet žinot, kaip būna...
Mano
svarbiausias linkėjimas, sakytas tūkstančius kartų: ,,Būkite sveiki!“. Kolegėms
linkiu dar daugiau:
,, Kad Jūsų ausys girdėtų gražiausius žodžius ir muziką,
kad Jūsų balsas kurtų jaukumo oazę, kad Jus gaubtų nuostabiausi kvapai!" :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą