Vilia

    Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kurioje dvidešimt penktaisiais LSSO gyvavimo metais LSSO narės dalinasi savo mintimis, prisiminimais, linkėjimais.

  Vilia – taip jaukiai ir valiūkiškai vadiname Eleną Aleknavičienę, vieną seniausių LSSO narių. Žodis ,,sena‘‘ Viliai netinka, nes ji - labai jaunatviška, visada žavi ir vikri.

  Maniau, kad ilgai prašyta parašyti apie save, sukurs tikrą romaną, kurio pradžia būtų ,,Seniai seniai prie Vištyčio gilaus ežero gyveno liauna žvitri gražuolė, turėjusi svaigių svajonių ir didžių siekių...“ Juk Vilia turi polinkį į meną. Tačiau Vilia labai santūriais lakoniškais aštuoniais sakiniais papasakojo apie save, likdama paslaptinga, kas moterį irgi labai puošia... 

 Vilią visada traukė darbas su žmonėmis, rūpinimasis jų sveikata, todėl slaugytojo profesija jai – tiesiog mėgstamas darbas.

  Apie slaugytojų darbą daug kalbėti Vilia nemato reikalo, reikia tiesiog dirbti. Ji slaugytojų darbą vertina dešimtimi balų.  Slaugos mokslo ir praktikos vystymosi tėkmėje labiausiai vertina kvalifikacijos kilimą, daugkartinių gydymo ir slaugos priemonių pakeitimą vienkartinėmis, kompiuterinės įrangos įdiegimą. 

 Profesinėje ateityje Vilia svajoja apie personalinius kompiuterius, norėtų, kad darbo netrukdytų įvairių kanceliarinių, slaugos priemonių, darbo rūbų trūkumas. Ji mano, kad slaugytoja vienu metu kokybiškai galėtų slaugyti ne daugiau 5 ligonių.

 Slaugos specialistų organizacijos darbą vertina gerai.

Vilios linkėjimai kolegėms:

 Kantrybės, sveikatos ir tobulėti visose gyvenimo srityse.

Nors Vilia romano apie ežero mergaitę mums ir neparašė, bet iliustraciją apie Vištyčio gatvelę, kuri paslaptingai įvažiuoja į ežerą, mes jau paruošėme: :)