Jolanta

  Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kurioje dvidešimt penktaisiais LSSO gyvavimo metais LSSO narės dalinasi savo mintimis, prisiminimais, linkėjimais.

  Jolanta Jokupienė, baigusi Šiaulių medicinos mokyklą, sugrįžo į gimtuosius Mažeikius ir dešimtmetį dirbo neurologiniame skyriuje, poliklinikos neurologijos kabinete, ,,Vilties“ namuose su psichinę negalią turinčiais žmonėmis. 

 Su šeima atsikėlusi gyventi į Vilnių, sekantį dešimtmetį Jolanta  dirbo privačiose prestižinėse medicinos klinikose. Ši patirtis buvo ypatinga. Pacientai, mokantys didelius pinigus už medicinines paslaugas, privalėjo gauti aukščiausio lygio aptarnavimą, todėl personalas turėjo būti ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir visada sugebėti maloniai bendrauti, viską daryti, kad klientas būtų patenkintas ir jaustųsi saugiai. Sugebėjimas teisingai bendrauti su pacientais neturėtų būti paliekamas saviugdai, todėl darbuotojams būdavo organizuojami mokymai, kuriuose gautos žinios padėjo formuoti  bendravimo metodikų pagrindus.  Jolanta, nuo vaikystės turėjusi gražų balso tembrą,  kažkada svajojo būti radijo ar televizijos diktore. Svajonės neišsipildė, tačiau jos malonus balsas, aiški kalbėsena priverčia pacientus ir bendradarbius suklusti ir daro įtaką.

  Dirbant komercinėje medicinoje, didžiulė motyvacija buvo piniginis atlygis. Biudžetinėje įstaigoje neįmanoma pacientams skirti tiek laiko, brangių paslaugų, tačiau norėtųsi, kad elgesys su pacientais būtų dėmesingesnis, pagarbesnis. Jolanta mėgsta dirbti su žmonėmis, bendrauti, padėti žmonėms. Vadovaudama VRM PASP medicinos centro registratūrai, laikėsi principo - padėti čia ir dabar, suteikiant pagalbą ar informaciją, nepaliekant žmogaus nežinioje.

  Nuo šio rudens Jolanta pradėjo dirbti VRM MC konsultacijų skyriaus slaugos administratore. Ji sako, kad nemėgsta pykčių, intrigų, kad problemas stengsis spręsti be ambicijų ir tiesiai šviesiai išsiaiškinant. Kolegėms Jolanta linki ryžto:

 ,,Mūsų darbas valdžios visiškai neįvertintas, todėl dažniausiai mums lieka dirbti tik iš idėjos. Todėl privalome mylėti save ir savo darbą, džiaugtis tuo. Tenka pačioms save motyvuoti, keliant savigarbą aukšta kvalifikacija, dirbant šiuolaikiškai, moderniai. Neužklimpkime XIX ar XX amžiuje. Mes juk XXI amžiaus slaugytojos!

Danguolė

Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kurioje dvidešimt penktaisiais LSSO gyvavimo metais LSSO narės dalinasi savo mintimis, prisiminimais, linkėjimais.

 Danguolė Veličkienė, centrinės medicininės ekspertizės komisijos slaugos administratorė aktyviai dalyvauja medicinos centro LSSO ir kitose visuomeninėse veiklose. Jos vedami šventiniai renginiai kelia nuotaiką visam kolektyvui:

  Danguolės kelią į slaugytojos specialybę galima būtų pavadinti atsitiktiniu nuotykiu, o gal būt ir likimu. Mergaitė iš kaimo, baigusi vidurinę mokyklą, atvažiavo į Kauną stoti į agronomijos fakultetą. Bet tais laikais nebuvo ne tik navigacijos telefone, bet ir mobilių telefonų. Mergaitė, įlipo ne į tą troleibusą, o išlipusi pamatė ne Žemės ūkio akademiją, o Kunigų seminariją ir medicinos mokyklą. Suprantama, kad į seminariją neužėjo, o pravėrusi medicinos mokyklos duris, buvo pakerėta tvyrančios atmosferos ir liko čia studijuoti.

 Baigusi Kauno P.Mažylio medicinos mokyklą, Danguolė dirbo Kauno klinikų centrinėje reanimacijoje, Kaišiadorių ligoninėje. 2002 metais gyvenimo sūkuriai atvedė Danguolę  į Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Medicininė patirtis pravertė dirbant ir Bendrojo Pagalbos Centro (112) pareigūne. Tačiau tuo metu atėjo ir aiškus supratimas, kad Danguolės tikrasis pašaukimas yra slaugytojos darbas, todėl nuo 2007 metų Danguolė dirba VRM MC CMEKe. 

  Sukaupusi didelę medicininę patirtį, Danguolė slaugą vertina, kaip labai ypatingą veiklą:

,,Slaugytojai  iš visų medicinos darbuotojų yra arčiausiai žmogaus. Slaugytojos darbas – tai ne tik medicininės, bet ir psichologinės  paslaugos, gerumas, kupinas vilties ir nešantis savyje daug stebuklingų galių, kurį dovanojame pacientams. Slauga yra viena seniausių profesijų žmonijos istorijoje. 

 Šiuo metu į slaugą diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga. Jai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas ir  mokėjimas  juos pritaikyti įvairiose srityse. Nepaisant laikmečio,diegiamų naujų informacinių technologijų ir norint žmogų pakeisti robotais turi išlikti pagrindinė vertybė – žmogaus  pagalba žmogui, žmogiška šiluma, artumas, švelnumas, supratimas, užuojauta ...“