Vilia

    Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kurioje dvidešimt penktaisiais LSSO gyvavimo metais LSSO narės dalinasi savo mintimis, prisiminimais, linkėjimais.

  Vilia – taip jaukiai ir valiūkiškai vadiname Eleną Aleknavičienę, vieną seniausių LSSO narių. Žodis ,,sena‘‘ Viliai netinka, nes ji - labai jaunatviška, visada žavi ir vikri.

  Maniau, kad ilgai prašyta parašyti apie save, sukurs tikrą romaną, kurio pradžia būtų ,,Seniai seniai prie Vištyčio gilaus ežero gyveno liauna žvitri gražuolė, turėjusi svaigių svajonių ir didžių siekių...“ Juk Vilia turi polinkį į meną. Tačiau Vilia labai santūriais lakoniškais aštuoniais sakiniais papasakojo apie save, likdama paslaptinga, kas moterį irgi labai puošia... 

 Vilią visada traukė darbas su žmonėmis, rūpinimasis jų sveikata, todėl slaugytojo profesija jai – tiesiog mėgstamas darbas.

  Apie slaugytojų darbą daug kalbėti Vilia nemato reikalo, reikia tiesiog dirbti. Ji slaugytojų darbą vertina dešimtimi balų.  Slaugos mokslo ir praktikos vystymosi tėkmėje labiausiai vertina kvalifikacijos kilimą, daugkartinių gydymo ir slaugos priemonių pakeitimą vienkartinėmis, kompiuterinės įrangos įdiegimą. 

 Profesinėje ateityje Vilia svajoja apie personalinius kompiuterius, norėtų, kad darbo netrukdytų įvairių kanceliarinių, slaugos priemonių, darbo rūbų trūkumas. Ji mano, kad slaugytoja vienu metu kokybiškai galėtų slaugyti ne daugiau 5 ligonių.

 Slaugos specialistų organizacijos darbą vertina gerai.

Vilios linkėjimai kolegėms:

 Kantrybės, sveikatos ir tobulėti visose gyvenimo srityse.

Nors Vilia romano apie ežero mergaitę mums ir neparašė, bet iliustraciją apie Vištyčio gatvelę, kuri paslaptingai įvažiuoja į ežerą, mes jau paruošėme: :)

 

Sveikiname Kovinukus

  Pavasario lygiadienis, pirmosios kuklios , bet drąsios gėlelės, švystelėjanti saulelė kelia nuotaiką, žadina viltis ir gamtos atbudimo laukimą. Tikriausiai gręsiantis pavasaris kaltas ir dėl to, kad kovo mėnesį - daugiausiai gimtadienius švenčiančių.

                 Sveikiname
                                 JOVITĄ DAVIDOVIČIENĘ,
                                           SVETLANĄ ZENIAUSKIENĘ,
                                                         LIUDMILĄ IGNATOVĄ,
                                                               PALMYRĄ STANKEVIČIENĘ

    Tegul pavasario gėlės pražysta nuostabiausiais žiedais ne tik Jums skirtose puokštėse, bet ir širdyse, nuotaikose. Tegul sekasi darbai,  lanko džiaugsmai,   neblėsta energija ir polėkiai!

    Jau užsiminiau, kad kovas - labai turtingas gimtadieniais. Mėnesio pradžioje sveikinome
                            JOLANTĄ JOKUPIENĘ ir
                                    GALINĄ ČUMAKOVĄ.
   Taip pat siunčiame sveikinimus buvusiai mūsų kolegei, irgi kovinukei -
                                           VIDAI KAZAKEVIČIŪTEI.
  Turint kolektyve šitiek kovinukių, yra viltis visas kovas laimėti, kovo mėnesį gimusių ryžtingumu, darbingumu - kalnus nuversti. Taigi, liepsnokite gražia širdžių ugnimi ir uždekite kitas ta ypatingąja liepsna.

Liusia

 

    Iš serijos ,,Mūsų veidai“, kurioje dvidešimt penktaisiais LSSO gyvavimo metais LSSO narės dalinasi savo mintimis, prisiminimais, linkėjimais.

  Liudmila Ignatova – ištikima LSSO narė, nepalikusi organizacijos net 2005 m. krizės metu. Ji neleido, kad kažkieno ambicijos darytų jai įtaką. Ji mielai dalyvaudavo LSSO renginiuose ir šventėse:

  Liusia – vilnietė, 1985 metais baigusi Vilniaus medicinos mokyklą ir pradėjusi dirbti Jokūbo ligoninės (tuometinės – I tarybinės) neurologijos skyriuje, patyrė labai sunkaus darbo patirtį, bet  įgijo tvirtų įgūdžių, pravertusių ir VRM terapiniame skyriuje, kuriame dirbo nuo 1988 metų.

   1993 metais Liudmila baigė fizioterapijos kursus ir iki šiol dirba fizioterapijos skyriuje, domisi šios gydymo srities naujovėmis, gilinasi į individualius fizioterapijos poveikius.

 Ji sako, kad kiekviena aparatūra turi savo charakterį. Slaugytoja turi išmanyti kiekvienos procedūros ypatumus, suprantamai paaiškinti kiekvienam pacientui jos esmę ir pasiruošimą, kad gydymo kursas duotų didžiausią gydomąją naudą.

  Liusia – santūri, ir nemėgsta daug kalbėti apie save. Sako, kad nors fizioterapiniame skyriuje darbo krūviai yra labai dideli, bet, kai darbas mielas, tai ir nuovargis mažesnis. Darbinė nuotaika labai priklauso nuo kolektyvo bendro darbo, geranoriškumo ir tarpusavio santykių.

 Kolegėms Liusia linki:

Kantrybės ir  ištvermės. Mylėti savo darbą,  ligonius, tuomet ir darbas bus lengvas.