Svajonių darbas Norvegijoje

 Iš Norvegijos grįžusi mūsų bendradarbė M.  mielai pasidalino savo įspūdžiais.  Vasarą  ji dirbo vieno Norvegijos miestelio ligoninėje.  Žinoma, iki to ji mokėsi norvegų kalbos. Darbas nebuvo   sunkus, bet   nelengva buvo pradėti būtent dėl kalbos barjero.

 Tačiau visur ji sutikdavo malonias, geranoriškas koleges, kurios padėjo, patarė, pamokė. Kadangi M. turi didelę slaugytojos darbo praktiką, gana greitai perprato  slaugytojos darbą kitoje šalyje, nes visur, pasak M., ligoniai tokie patys: kaprizingi, nelaimingi, norinty
s dėmesio, sunkiai sergantys ir nelabai, mylimi ir lankomi arba nelabai.  Ligos  irgi tos pačios, problemos panašios. Skiriasi tik priemonių ir personalo kiekiai. 

 Pirmiausia ją maloniai nustebino ramus, neskubus,  be įtampos darbo tempas, kurio niekas nepertraukinėja, niekas nesvaido priekaištų ar neatidėliotinų reikalavimų.  Kiekvienam pacientui skiriama daug pagarbos ir laiko jo priežiūrai, bendravimui, atsižvelgiant į jo pageidavimus ir net kaprizus. Tai nėra sudėtinga, nes skyriuje 16 ligonių slaugo 7 slaugos darbuotojai.  Sunkesnius ligonius visada slaugo kelios slaugytojos ar padėjėjos.  Pacientai ryte ne tik perrengiami, bet ir papuošiami pagal jų norus. Dirbama neskubant, tačiau viskas suspėjama.  M. sako, kad kartais tenka pasukti galvą, ką čia dar būtų galima nuveikti, nes lieka laiko. 

 Gydytojai ligonius mato retai, tik atsitikus ūmiai situacijai ir tik po to, kai slaugytoja atlieka tam tikrus tyrimus (pvz. matuojamas AKS, T, P, kvėp.dažnis, EKG, atliekamas BKT, CRB-pagal situacija) ir tik, surinkus reikiamą informaciją (tai užtrunka 10-15min.), yra pranešama gydytojui. Slaugytos padėjėjai labai aktyviai dalyvauja ir, esant reikalui, reikalingus  veiksmus atlieka patys. Padėjėjai taip pat turi teisę imti kraują iš piršto ir atlikti tam tikrus tyrimus, pamatuoti AKS, perrišti. Darbas vyksta labai sklandžiai, nėra nubrėžtų griežtų ribų:  priklauso- nepriklauso. Pacientas-pagrindinė persona ir dirbama jo labui.

Pusryčius darbuotojai vietos virtuvėlėje- valgomajame ligoniams paruošia pagal kiekvieno pageidavimus, nes du pilni maisto šaldytuvai pastoviai papildomi. Yra siūloma kavos, sulčių, jogurto. 

 Aplinka daugiau primena ne ligoninę, o prabangų viešbutį arba poilsio namus.

  Personalas kartu su pacientais gali atsigerti kavos, dauguma sėdi kartu prie stalo, bendrauja, juokauja, bet tuo pačiu stebi kaip ir kiek pacientas suvalgo, išgeria skysčių, ar sugeria visas tabletes, nes vėliau reikės  surašyti į kompiuterinį pacientų dienoraštį.

 Slaugytojos – pagrindinės pacientų priežiūros darbuotojos yra labai gerbiamos. Kolegos labai didžiuojasi slaugytojomis, kurios įgudusios kokybiškai atlikti injekcijas, procedūras. Ir tikrai nėra nieko baisaus jei kažko nemoki, į pagalbą visada ateis kitas, kas moka.

  Stebino ir higienos ir kosmetikos priemonių gausa. Yra didelė sauskelnių, įklotų įvairovė, pakankamai visokių šampūnų, kremų net nagų dildžių. 

Taip pat ir daugybė valymo priemonių, servetėlių, mopų, kuriuos panaudojus, jie surenkami ir iškarto papildoma švariais. Dezinfekcinės priemonės – malonaus kvapo. 

Ligoninės aplinka nuteikia maloniai:  minkšti  baldai, užuolaidos, jauki veranda su gėlėmis ir žvakėmis svečių ir pacientų poilsiui.

  Na ir žinoma, aktualus klausimas apie atlyginimus. M.šypteli, kad mūsų mėnesinį atlyginimą ten užsidirbama per savaitę...  Kadangi M. dirba per įdarbinimo firmą, tai ją aprūpino ir nuomojamu butu ir net dviračiu. Jai patiko dirbti naktimis. O naktys - tai baltosios...

 Laisvalaikiu apkeliavo apylinkes, grožėjosi gamta, puikiu oru, netoliese esančiu ežeru.

,,Tai mano pirma pažintis su Norvegija. Aišku kitiems gal buvo kitaip, ir ėjosi ne taip sklandžiai, juk visi mes skirtingi.  Bet šiandien aš esu sužavėta Norvegija, jos tvarka ir didžiuojuosi tuo, kad esu SLAUGYTOJA"- sako M.

 Tolesnis tikslas – tobulinti kalbą ir pažinti kitų Norvegijos vietų gyvenimą, gamtą, miestus ir darbo ypatumus."